Kiekvienas universitetas, siekiantis suteikti kokybišką aukštąjį išsilavinimą, orientuojasi į Europos aukštųjų mokyklų standartus. Tačiau retai susimąsto, kokias gi mokymo įstaigas laikyti etaloninėmis.
Pirmoje vietoje yra, žinoma, Kembridžo universitetas, apie kurį kiekvienas yra girdėjęs bent kartą gyvenime. Išlaikydama aukštojo išsilavinimo tradicijas jau daugiau nei 800 metų, ši aukštoji mokykla ne tik ruošia įvairiausių mokslo sričių specialistus – už jos sienų vyksta intensyvus tiriamasis darbas, kurio rezultatais tampa moksliniai atradimai, ne kartą apdovanoti Nobelio premija. Universitetas suteikia galimybę visiems įgyti išsilavinimą: studentams – mokslinį laipsnį, tiems, kas jau turi išsilavinimą – naujas dominančios srities žinias kursuose ir vasaros mokyklose, dirbantiems – aukštesnės kvalifikacijos specialisto laipsnį seminarų, nuotolinio mokymo, darbo namie pagalba… Ir tai toli gražu ne visi horizontai, kuriuos atveria Kembridžas.
Ne mažiau žinomas pasaulyje ir jo amžinas varžovas – Oksfordo universitetas. Jis laikomas pačiu seniausiu anglakalbiame pasaulyje, ir iki šiol, priimdamas studentus iš daugiau nei 140 šalių, šis universitetas laiko prioritetu individualų darbą su kiekvienu studentu. Universitetas taip pat yra orientuotas į mokslą, skiria ypatingą dėmesį tarpdisciplininiams tyrimams ir bendradarbiauja su institutais visame pasaulyje. Siekti išsilavinimo Oksforde galima vardan bakalauro ar magistro diplomo, tačiau galima ir tęsti mokslus visą gyvenimą savo malonumui, be to, ne tik pačioje aukštojoje mokykloje, bet ir distanciniu būdu.
Su Oksfordu ir Kembridžu dažnai yra sugretinamas ir Madrido universitetas Complutense. Jis deklaruoja, kad siekia ruošti ne tiek savo srities specialistus, kiek kartu ir etiškai bei socialiai atsakingus profesionalus, sugebančius adekvačiai reaguoti į nūdienos iššūkius. Įkurtas XV ir XVI amžių sankirtoje, šiandien universitetas dirba penkiomis pagrindinėmis kryptimis: menai ir humanitariniai mokslai, gamtos mokslai, sveikatos apsauga, socialiniai ir juridiniai mokslai bei techniniai mokslai. Taip pat egzistuoja ir „virtuali aukštosios mokyklos erdvė“, kuri leidžia studentams ir dėstytojams tobulėti, tačiau pagrindinis jos tikslas – artimesnio kontakto tarp mokytojo ir mokinio sukūrimas. Madrido universitetas Complutense taip pat realizuoja bakalaurų, magistrų ir mokslų daktarų rengimo programas.
Prestižiškiausia mokslo įstaiga savo šalyje yra laikoma Aukštoji technikos mokykla Ciuriche, Šveicarijoje. Pati aukštoji mokykla savo principu laiko „puikų išsilavinimą, revoliucinius tyrinėjimus ir praktinius rezultatus, suteikiančius naudą visai visuomenei». Universiteto prioritetas ir studijose, ir tiriamojoje veikloje – gamtos mokslai: jame skirtingu metu mokėsi ir dirbo fizikos, chemijos, medicinos Nobelio premijos laureatai – viso 21 asmuo, tarp kurių yra Rentgenas, Kuhnas, Sternas, Einšteinas. Šiomis dienomis aukštoji mokykla ne tik moko studentus, bet ir sprendžia globalines pasaulio problemas, tokias, kaip klimato kaita, maisto problema ir žmogaus sveikatos klausimai. Įdomus faktas, kad 30% šio universiteto absolventų – moterys.
Dar viena Ispanijos mokslo įstaiga, garsėjanti savo tradicijomis – tai Granados universitetas. Pirmasis dalykas, kuriuo didžiuojasi aukštoji mokykla – tai geografinė padėtis: pastatai, esantys istorinėje miesto dalyje, yra svarbi nuostabaus architektūros ansamblio dalis. Tačiau tai, žinoma, nėra vienintelis universiteto privalumas – beveik 500 egzistavimo metų padėjo studijų ir tiriamosios veiklos tradicijų pamatus, ir šiandien aukštoji mokykla ruošia septyniasdešimt trijų specialybių profesionalus. Taip pat tarp mokymo įstaigos sienų yra įsikūręs šiuolaikinių kalbų institutas, atviras „mokymosi visą gyvenimą“ centras, universiteto verslo centras ir virtualaus mokymosi centras – aukštoji mokykla suteikia daugybę galimybių kiekvienam atskleisti savo potencialą.
Dar viena labai prestižinė mokslo įstaiga – tai Tamperės technologijos universitetas. Aukštoji mokykla specializuojasi technologijoje ir architektūroje – būtent šiose srityse vykdomos ir studijos, ir tiriamoji veikla, kurią aktyviai palaiko Mokslų akademija. Nepaisant gan trumpos istorijos – universitetas buvo įkurtas 1965 metais – jis jau tapo vienu pagrindinių ES mokslo centrų. Tačiau aukštoji mokykla nelaiko pagrindiniu tikslu naujų žinių gavimą, pagrindine vertybe ji vadina atsakomybę už žmoniją ir aplinką. Šiandien studijos šioje mokslo įstaigoje traukia studentus iš viso pasaulio.
Žinoma, Europoje yra daug daugiau universitetų, kiekvienas iš jų yra unikalus ir vertas atskiro aprašymo, tačiau juos vienija tai, ką mes vadiname „europietiškomis universitetinio išsilavinimo tradicijomis“.